Š.m. balandžio 16 d. įvyko kasmetinis asociacijos organizuojamas renginys - Gėrimų pramonės forumas.
Šių metų renginio tem - rinkos iššūkiai ir inovacijos gaiviųjų gėrimų pramonėje.
Kaip ir kiekvienais metais šiuo renginiu siekiama sudaryti galimybę rinkos dalyviams bei suinteresuotosioms šalims dalintis informacija apie rinkos naujienas bei tvaraus verslo principus gaiviųjų gėrimų industrijoje. Renginyje dalyvavo verslo, valstybinių institucijų, NVO atstovai.
Renginio metu pranešėjai kalbėjo apie vartotojų įpročių pokyčius, vyraujančias tendencijas, kokios pakuočių inovacijos taikomos šiandieninėje gėrimų pramonėje ir su ja susijusiose sferose bei su kokiais iššūkiais susiduria verslas įgyvendinant ES Žaliajį kursą.
Apie vartotojų įpročių pokyčius pandemijos metu kalbėjo mūsų ilgamečių partnerių UAB “Nielse” atstovas Justinas Bagdonavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį pusmetį visos Baltijos šalys didžiausią dėmesį skyrė sveikatai, palyginus su ekonominiais ar darbo išsaugojimo klausimais. Taip pat labai išaugo maisto prekių apsipirkimas internetu, ypač antrojo karantino metu. Iš impulsinių prekių labiausiai augo sausainių ir energinių gėrimų pardavimai. Iš gaiviųjų gėrimų be energinių gėrimų taip pat augo šaltos arbatos bei gazuotų gėrimų pardavimai. Pastaruoju metu taip pat augimas ryškus buvo ir bio prekių paklausoje. Dar viena svarbus aspektas - pakuotė. Pranešėjas pasakojo, kad ypatingai krito pardavimai gėrimų stiklinėje taroje, o tuo tarpu PET pakuotėje augo. Taip pat labiausiai augo gėrimų 2l pakuotėse pardavimai. O iš skonių, kaip ir visada lyderiavo kolos, apelsinų bei tonico gėrimai. Išaugo ir švelniai gazuoto vandens pardavimai.
Antrąją renginio temą apie EU Žaliajį kursą bei jo keliamus iššūkius bei galimybes pristatė asociacijos nario UAB “Putokšnis” generalinis direktorius Dovydas Stulpinas. Jis kalbėjo apie tai jog verslui rūpi tarša, kurią paliekam po savęs dėl besaikio vartojimo, rūpi ką paliekam ateinančiom kartom. Verslas taip pat supranta, kad perteklinis vartojimas turi kainą, iš to ir gimė Žaliasis kursas. Šiandien žiediškumas pasauliniu mąstu siekia 14 poc., tai yra labai nedidelis skaičius, turint galvoje, kad tik tiek pakuočių yra surenkama, perdirbamos ir panaudojama iš naujo, nekalbant apie praradimus, kurie įvyksta perdirbimo procese. Kita problema ir iššūkis, kad perdirbtos pakuotės negrįžta į tą pačią pakuotę ir nueina visai į kitas industrijas. Tuo tarpu surinktos pakuotės ir perdirbtos į tokią pačią pakuotę kiekis siekia tik iki 2 proc. Visa kita pasiskirsto tarp deginimo, sąvartynų bei patekimo į aplinką. Pranešimo metu buvo aptarta ir EK vienkartinio plastiko direktyva, kuri numato, kad tam tikri produktai (labiausiai randami aplinkoje, vandenyse) uždraudžiami, o jiems naudojamos alternatyvos. Direktyva siekia, kad mažėtų maisto ir gėrimų pakuočių dydis, daugiau būtų naudojamos daugkartinės pakuotės. Pirmieji direktyvos reikalavimai žymėti pakuotes ateina jau nuo š.m. liepos 1d. PET pakuotei išskirta didelė skiltis direktyvoje, kuria siekama ES iki 2025 m. surinkti 77 proc. šios kategorijos pakuočių ir iki 2029 m. 90 proc. PET pakuočių. Dabar Lietuvoje turėdami užstato sistemą, surenkame apie 94 proc PET pakuočių. Ši sistema puikiai pasiteisina pas mus, tačiau kaip pavyks ES mąstu pasiekti numatytų užduočių sunku prognozuoti, nes tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos šalies narės pasirinktų veiksmų kaip tą tikslą pasiekti. Direktyvoje taip pat numatytas tikslas, kad iki 2029 m. kiekviename PET butelyje iki 3 l talpos 30 proc. sudarytų perdirbtas PET. Dar vienas direktyvos pokytis - nuo 2024 m. ES visi gėrimų butelių kamšteliai turės būti integruoti į butelį ir negalės būti atskiras darinys. Paskutinis direktyvos kampas - padidinta gamintojo atsakomybė, kai gamintojas įpareigojimas, kad jo išleidžiama į rinką pakuotė būtų surinkta, perdirbta ir grąžinta atgal. Dovydas atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu dauguma projektų, skatinančių “žalinti” pakuotę ir “žiedinti” atliekų srautus sustojo. Taip pat vartojimui persikėlus į namus, žmonės mažiau PET butelių nešė į taromatus, iš to iškilo kita problema - perdirbto butelio savikaina pradėjo augti ir tai iššaukė tokias pasekmes, kad vis tik niekas nenori mokėti papildomų pinigų už tvarumą, vien tam, kad būti tvariu. Pirminės žaliavos kainos, buvusios stabilios, paskutiniais mėnesiais labai sparčiai augo, net 100 eur/toną kas mėnesį. Kalbant apie inovacijas, tai pagrindinė jų yra plastikai, atsirandantys iš atsinaujinančių šaltinių. Vien per 2020 m. šioje kategorijoje atsirado per 50 naujų bioplastikų rūšių. Bio plastikai kuriami iš cukranendrių, kukuruzų, pasėlių ir kt. Tyrimai rodo, kad mokslas ir technologijos eina į prekį, atrandama vis daugiau alternatyvų plastikui gaminamam iš pirminių naftos produktų. Taip pat atsiranda alternatyva mechaniniam perdirbimui - cheminis perdirbimas. Žinoma, artimiausius 10 m. šis būdas dar bus vystumas ir dar anksti prognozuoti, kada cheminis perdirbimas pasieks mechaninio perdirbimo lygį, tačiau šis būdas stipriai sumažintų naftos poreikį, mažintų išmetamą co2 kiekį. Tai 5 kartus mažiau žalingas aplinkai perdirbimo būdas, lyginant su mechaniniu.
Trečiajį pranešimą skaitė asociacijos nario “Coca-Cola HBC” kompanijos atstovas, svečias iš Lenkijos Krzysztof Baczyński. Jis pristatė kompanijos “Worls Without Waste” strategiją, kurios ambicija surinkti ir perdirbti 100 proc. kompanijos išleidžiamų pirminių pakuočių, taip pat skatinti žmonių sąmoningumą pakuočių surinkimo bei aplinkosaugos klausimais. Kompanija tai daro pasitelkdama savo partnerius tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje bei kitus įmanomus išteklius. Taip “Coca-Cola HBC” tampa įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams. Kompanija įsipareigojo iki 2025 m. į rinką pateikti pakuotes, kuriose yra 30 proc. perdirbto PET. Pranešimo taip pat buvo pristatyta nauja inovatyvi pakuotė KielClip, laikanti skardines gėrimų pakuotes. Ši pakuotė pagaminta iš popieriaus ir taip sumažina kompanijos į rinką išleidžiamą plastiko kiekį bei mažina poveikį aplinkai.
Paskutinį pranešimą renginio metu skaitė mūsų partnerių Viešbučių ir restoranų asociacijos nariai UAB “Sangaida”. Kompanijos, kuri rinkai tiekia vienkartinius indus, produktų grupės vadovas Tadas Navickas pasakojo kaip realiai sekasi prisitaikyti prie EK vienkartinio plastiko direktyvos keliamų reikalavimų, bei kokios vienkartinių indų inovatyvios alternatyvos yra siūlomos. Jis akreipė, kad vienkartinių indų poreikis Horeca sektoriuje labai išaugo pandemijos metu, nes užsidarius restoranams, maistas buvo užsakinėjamas išsinešimui ar į namus. Nuo liepos 3 d. direktyva įgalioja iš rinkos išimti polirtireno putplasčio gaminius, o tai reiškia, kad iš šioms medžiagos pagamintiems gaminiams, kurių rinkoje yra parduodama daugiausia, reikia ieškoti alternatyvų. Naujienos yra - tvaresni vienkartiniai indai: cukranendrių, bambukiniai, palmių lapų indeliai, taip pat bioplastikai pagaminti iš kukuruzų, cukrinių runkelių minkštinimo arba krakmolo, kuris laikomas itin ekologišku ir juo yra dengiami visi popieriniai indai. Didžiausias iššūkis, kad tvarūs vienkartiniai indai taip pat gerai išlaikytų šilumą kaip ir pagaminti iš putplasčio. Būtent ši savybė yra svarbiausia, norint, kad maista neatšaltų, užsisakius jo į namus. Nuo liepos 3 d. taip pat uždraudžiami vienkartiniai įrankiai, šiaudeliai, maišikliai kavai ir lėkštės pagaminti iš plastiko. Siūlomos alternatyvos - mediniai įrankiai, šiaudeliai iš metalo, kviečio šiaudo, makaronų bei populiariausi - pagaminti iš popieriaus.
