Praėjusią savaitę įvyko laukiamiausias gaiviųjų gėrimų industrijos renginys – „Lietuvos gėrimų pramonės forumas 2024“, kurį organizuoja asociacija „Lietuvos gėrimai“. Forumo metu daugiausia dėmesio skirta vartotojų įpročiams, naujoms gėrimų kategorijoms ir praėjusios savaitės pabaigoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje patvirtintam Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentui, kuris iš esmės transformuos gėrimų industriją.
Šių metų pagrindinė forumo tema buvo: „Pokyčių troškulys gėrimų pramonės evoliucijai Lietuvoje“, kuris leido geriau suprasti, kokių lūkesčių gėrimų pramonės vystymuisi turi gamintojai, klientai, vartotojai ir valdžios institucijos bei kaip tuos lūkesčius įmanoma pateisinti. Anot asociacijos direktorės Gintės Levišauskaitės, Lietuvos gėrimų pramonės forumas yra tapęs platforma, kuriančia ir auginančia šią pramonę. „Tai renginys, kviečiantis dalintis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis, raginantis aptarti aktualiausius teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kuriame gaiviųjų gėrimų gamintojai bei importuotojai, mokslo, teisinio reguliavimo ir priežiūros institucijų atstovai gali atvirai diskutuoti, ieškodami abipusę vertę kuriančių sprendimų“, - renginio pradžioje sakė G. Levišauskaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad nacionaliniai ir Europos Sąjungos reikalavimai, kuriuos jau netrukus turės atitikti gaiviųjų gėrimų gamintojai ir importuotojai iš esmės transformuos šią industriją ir sukels ne vieną iššūkį visoms suinteresuotosioms šalims.
2030 m. gaiviųjų gėrimų gamintojai privalės tam tikrą produkcijos dalį pilstyti į daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildomas pakuotes
Renginį moderavo Inga Lungė, „Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovė, kuri dėmesį skyrė karščiausiems gėrimų pramonės taškams, tarp kurių vienas iš esminių – Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas. Greta Česnaitytė, LR Aplinkos Ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, apžvelgdama Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą ir laukiančius pokyčius paminėjo, kad pagrindiniai reglamento reikalavimai yra iki 2030 m. sumažinti pakuočių atliekų kiekį 5 proc. vienam gyventojui, taip pat užtikrinti, kad nuo 2030 m. cirkuliuotų tik visiškai perdirbamos pakuotės, o minimalus perdirbto plastiko kiekis pakuotėse nuo 2030 m. plečiamas į kitas pakuočių rūšis (t.y. 2040 m. didinami tikslai). Taip pat bus nustatomi pakuočių perdirbamumo kriterijai, iki 2035 m. numatoma sumažinti pakuočių atliekų kiekį 10 proc. vienam gyventojui (2040 m. – jau 15 proc.), o pakartotinio naudojimo ir pripildymo tikslai 2030 m. ir 2040 m. įpareigos gėrimų gamintojus pasiūlyti vartotojams tam tikrą savo produktų procentinę dalį daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildytose pakuotėse.
„Iki 2030 m. įsigalios pakuočių minimizavimo reikalavimai, pvz., pakuotės svorio, dydžio, tuščios erdvės pakuotėje mažinimas. Per 3 metus Europos Komisija planuoja parengti metodologiją. Svarbu dar paminėti, jog naujasis reglamentas numato tam tikrų pakuočių uždraudimą pateikti naudoti į rinką tam tikrais tikslais, pvz., vienkartinių pakuočių HORECA sektoriuje, sugrupuotas vienkartines plastikines pakuotes, vienkartines maisto ir gėrimų plastikines pakuotes vartojimui vietoje (vienkartinės lėkštės ir puodeliai, maišeliai, dėžutės). Be to, pakuotės turės būti paženklintos etikete, kurioje pateikiama informacija apie jos medžiagos sudėtį, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti. Etiketė turės būti pagrįsta piktogramomis ir privalės būti lengvai suprantama, įskaitant neįgaliuosius asmenis“, - pranešimo metu kalbėjo G. Česnaitytė, pridurdama, kad galutinis balsavimas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento numatomas šių metų rugsėjo mėn.
Lietuvos žiediškumo rodiklis tesiekia tik 3,3 %, nedaug tesiskirdamas nuo Skandinavijos šalių, tokių kaip Švedija ir Norvegija
Doc. dr. Visvaldas Varžinskas, Kauno Technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas, daugiausia dėmesio savo pranešime skyrė ateities pakuočių medžiagoms ir technologijoms, akcentuodamas, ką jau dabar mokslas ruošia besikeičiančiam rytojui. „Didėjant išteklių gavybai sumažėjo pasaulinis žiediškumas – nuo 9,1 proc. 2018 m. iki 8,6 proc. 2020 m., o dabar – 7,2 proc. 2023 m. Tai palieka didžiulį išteklių pereikvojimą: planetos ekonomika beveik priklauso tik nuo naujų (pirminių) medžiagų ar žaliavų, o žiediškumo rodiklis sumažėjo 16%“, - pranešime teigė V. Varžinskas. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis yra tik 3,3 %, nedaug tesiskiriantis nuo Skandinavijos šalių, tokių kaip Švedija, kur šis rodiklis yra 3,4%, ir Norvegijos, kur jis yra 2,4%. Žymiai geresnių rodiklių yra pasiekusi Lenkija, kur žiediškumo rodiklis yra 10%, o štai Nyderlandai pirmauja pasaulyje žiediškumo lenktynėse - jų žiediškumo rodiklis siekia 24,5 %. Pasak dr. V. Varžinsko, Lietuvos pramonės transformacijai reikalinga, jog ES rinkai tiekiami gaminiai būtų pagaminti taip, kad išliktų ilgiau naudojami, lengviau pataisomi ir atnaujinami, perdirbami ir pakartotinai panaudojami. Taip pat skatinami produktų, kaip paslaugų teikimo sprendimai, kuriais gamintojai lieka jų savininkais, atsakingais už produktą visą jo gyvavimo ciklą bei diegiami nauji verslo modeliai, kurie paskatins pramonę kurti ir gaminti tvaresnius gaminius, juos pakartotinai naudoti bei perdirbti. „Galiausiai palaipsniui turi būti atsisakyta vienkartinių gaminių ir pritaikyti kiti sprendimai, kurie leistų didinti šalies žiediškumą. Mūsų jau visai netrukus laukia pokytis, kai esmine sąlyga taps pakuočiųperdirbamumas, skaidrumas, atsekamumas ir svarbiausia – prevencija, o tam Lietuvoje jau galime pasiūlyti sprendimus, kuriuos šiuo metu atliekame Pakavimo inovacijų ir tyrimo centre ir netrukus galėsime pasiūlyti statomoje PITC Kompetencijų centro laboratorijoje, kurioje bus galima atlikti RECYCLASS plastiko perdirbimo procesų, plastiko savybių, polimerų ir komposto bei kitus analitinius tyrimus“, - sakė V. Varžinskas.
40% atliekų pakuočių surinkimo konteineriuose yra ne pakuočių atliekos, už kurių surinkimą ir perdirbimą susimoka gamintojai ir importuotojai
Lietuvos gėrimų pramonės forume taip pat kalbėta apie gėrimų gamintojų ir importuotojų atsakomybę surinkti ir sutvarkyti į rinką išleidžiamas pakuotes. Dalyvius nemenkai šokiravo Kęstučio Pociaus, VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos vadovo, pateikta informacija, kad šiuo metu komunalinių atliekų sraute yra prarandama 130 tūkst. tonų pakuočių, kurios galėtų būti perdirbamos, o į surinkimo konteinerius patekusios pakuotės tesudaro tik 60% pakuočių, likęs 40% - yra ne pakuočių atliekos, už kurių surinkimą ir perdirbimą susimoka gamintojai ir importuotojai. K. Pocius akcentavo, kad neišvengiamai reikalinga imtis veiksmų, kurie įpareigotų gyventojus atsakingiau rūšiuoti, o kol ieškoma sprendimų minėtai problemai „Žaliasis taškas“ neketina kelti įkainių gamintojams ir importuotojams.
Vartotojų lojalumas prekiniam ženklui visose Baltijos šalyse yra rekordinėse žemumose
Tradiciškai Lietuvos gėrimų pramonės forume Justinas Bagdonavičius, vyriausiasis klientų patirčių valdymo vadovas „NielsenIQ“ pateikė vartotojų įžvalgas ir mažmeninės rinkos tendencijas. Jis akcentavo, kad net 83% Lietuvos gyventojų šiuo metu pasitiki savo asmeniniais finansais, tai ryškus atotrūkis nuo kaimynų latvių ir estų. Tačiau tuo pačiu metu Lietuvos vartotojus slegia susirūpinimas sveikata, karo šešėlis, augančios maisto ir įvairių paslaugų kainos, todėl 75% žmonių skiria laiko savo biudžeto valdymui. „Vartotojų lojalumas prekiniam ženklui visose Baltijos šalyse yra rekordinėse žemumose, o pirkimo pasirinkimą lemia žemiausia kaina ir akcijos“, - įžvalgomis dalijosi J. Bagdonavičius. Savo pranešime jis akcentavo, kad nealkoholinių gėrimų pardavimo apimtys lyginant 2023 m. su 2022 m. išaugo 4,8 %, labiausiai augo sportui skirtų ir vitaminizuotų gėrimų kategorija, taip pat energiniai gėrimai, šalta arbata bei mineralinis vanduo. Gaiviųjų gėrimų ir giros kategorijos augo nežymiai, o sulčių kategorija net šiek tiek traukėsi.
Nauja fermentuotų gėrimų kategorija Lietuvoje – gyvų bakterijų gėrimai
Forumą užbaigė Mintautės Surginaitės, „RAIDO“ vadovės ir įkūrėjos, pranešimas, kuriame ji dalijosi įžvalgomis apie naują fermentuotų gėrimų kategoriją Lietuvoje – gyvų bakterijų gėrimus. Pasak M.Surginaitės, probiotinių gėrimų rinka pasaulyje sparčiai auga, o jų rinkos dydis turėtų išaugti nuo 37,45 mlrd. JAV dolerių 2023 m. iki 59,82 mlrd. JAV dolerių 2028 m., rinkos augimo tempas sieks 9,82%. „Probiotinių gėrimų rinka auga dėl jų maistinės naudos. Nuo 2012 metų atlikta daugiau nei 20 000 mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad probiotiniai gėrimai gerina žarnyno sveikatą ir virškinimą, taip pat psichinę sveikatą, mažina alergijų riziką ir kt. Dėl šios daugialypės naudos probiotikų vartojimas tampa kasdienės rutinos dalimi. Didėja grynų ir natūralių ingredientų probiotiniuose gėrimuose paklausa, o tai paskatino pagrindinius rinkos dalyvius plėsti savo produktų pasiūlą, siūlant platų autentiškų probiotinių gėrimų asortimentą“, - kalbėjo „RAIDO“ atstovė, pridurdama, kad ši kategorija sparčiai auga ir Lietuvoje, o nuo 2022 m., kuomet pradėta „RAIDO“ gėrimų gamyba, 2024 m. jau pavyko įgyvendinti sėkmingą bendradarbiavimo projektą su garsiausiu Lietuvos ūkininku ir pelnyti vietą prekybos tinklo „AIBĖ“lentynose.
Lietuvos gėrimų pramonės forumo akcentu tapo asociacijos „Lietuvos gėrimai“ narių gaiviųjų gėrimų degustacija, kurios metu nariai pristatė savo šių metų naujienas.
